mergiškas

mergiškas
2 mer̃giškas, -a adj. (1) K; DP565, SD50,240, R 1. merginai būdingas, toks, kaip merginos: Ilgas drabužis mer̃giškas J. Mer̃giška nedrąsa KII41. Rūbai teikė jai mergiškesnę ir vaikiškesnę išvaizdą . Mergos mer̃giškas dainas dainuoja Vlk. Mer̃giškų plumpsėjimų (darbų) visada yr, o vyrai užarė, ir baigta Gs. Jei mergelė, gana jai randasi mergiškų darbų BPII510.
mer̃giška n.: Juk tai mer̃giška Skr. mer̃giškai adv. K: Tu panašus an mergos – tu apsirenk dabar mergiškai BsPIV202. Pasakotojo balsas mergiškai plonas ir lankstus .
2. moteriškos lyties: Karalienė [bičių] gali, kaip ji nora, mergiškus ir vyriškus kiaušelius dėti Rdž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • mergiškas — 1 mer̃giškas sf. (1) Gs; MŽ, N moteriškos lyties asmuo (kalbant apie merginą): Mergišku būt ir nemokėt siūt – tai jau gėda Vrn. Kur dėt tokį mer̃gišką, kad jis rūko Ėr. Mergiškas, o darbuja ir vyriško darbą Vrnv. Mat vis mer̃giškas – negi padarys …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mergiškas — mer̃giškas, mer̃giška bdv. Mer̃giškos ãpkalbos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mergiškis — sf. žr. 1 mergiškas: Reikia lygiai ir tokiu pat keliu gudinti mergiškį, kaip ir vyriškį A1884,36 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mergiškumas — mergiškùmas sm. (2); L290 → 2 mergiškas 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pabūdas — pabū̃das sm. (2) 1. Pc, Pnd būdas, charakteris: Su juo nesusikalbėsi – toks jau jo pabū̃das Srv. Tik gero pabū̃do mergaitės pasiieškok Grž. Jos pabū̃das į motiną pasekęs Grž. Anas tokio jau pabū̃do: jam an galvos kuolą tašyk, vis tiek tyli Pbs.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • reikėti — reikėti, reĩkia, ėjo intr. ppr. impers. 1. H159, K būti reikalui, būtinumui: Nereikia, nėra reikalo SD182. Kur reikia, jie bus kieti, kur reikia, atlaidūs V.Myk Put. Kiek kartų Alaušas kalbėjo, kad nereikia žmonėms meluoti J.Balt. Kas antra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkibinti — 1 užkìbinti tr. 1. Q27, N užkliudyti, paliesti, užkabinti: Tik jau užkỹbink aną, o doros nebebūs Vvr. Užkibink, o neatsiginsi nuo josios J. | prk.: „Lietuvos ūkininkų kalendorius“ užkibino taipogi svarbios vertės dalykus V.Kudir. Mes, kad mus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”